GARBINGOSIOS PASLAPTYS

Viešpats Jėzus prisikelia iš numirusių

O koks didelis yra Viešpaties gailestingumas, didesnis už visas jo savybes; gailestingumas yra svarbiausia Dievo savybė. Gailestingumas yra sielų gyvenimas. Jo gailestis yra neišsenkantis. O viešpatie, žvelk į mus ir elkis su mumis pagal Tavo neišmatuojamą gailestį, pagal Tavo didžiulį gailestingumą.

O Jėzau, padaryk mano širdį jautrią kiekvienam mano artimų kūno ir sielos kentėjimui. O mano Jėzau, žinau, kad Tu elgiesi su mumis taip, kaip mes elgiamės su artimu. O Jėzau, padaryk mūsų širdis panašias į gailestingą Tavo širdį. Jėzau, padėk mums pereiti per gyvenimą, darant gera kiekvienam...

Viešpats Jėzus žengia į dangų

O, kaip stipriai mane žeidžia sielos nepasitikėjimas. Tokia siela išpažįsta, kad esu šventas ir teisingas, bet netiki, kad esu gailestingumas, nepasitiki mano gerumu. Ir šėtonai garbina mano teisingumą, bet jie netiki mano gerumu.

Vieną akimirką Viešpats man pasakė: Dukra mano, tavo pasitikėjimas ir meilė varžo mano teisingumą ir aš negaliu bausti, nes man trukdai. O kokia stipri yra pasitikėjimo kupina siela! Dukra mano – žvelk į mano gailestingumo bedugnę ir atiduok šiam mano gailestingumui garbę ir šlovę, o tai padaryk tokiu būdu: surink visus nusidėjėlius iš viso pasaulio ir panardink juos į mano gailestingumo bedugnę. Trokštu atsiduoti sieloms, sielų trokštu, dukra mano. Per mano šventę – Gailestingumo šventę – perbėgsi visą pasaulį ir vesi pavargusias sielas prie mano gailestingumo versmių. Aš jas išgydysiu ir sustiprinsiu.

Šventosios Dvasios atsiuntimas

Jėzau, dėkoju Tau už kasdienius mažus kryželius, už priešinimąsi mano ketinimams, už bendro gyvenimo sunkumus, už klaidingą intencijų aiškinimą, už buvimą pažemintai kitų, už piktą elgesį su mumis, už kaltinimus nekaltai, už silpną sveikatą ir jėgų išsekimą, už savo valios išsižadėjimą, už savojo aš sunaikinimą, už nepripažinimą niekur, už visų planų sumaišymą.

Ačiū Tau, Jėzau, už vidinius kentėjimus, už dvasios sausras, už nerimus, baimes ir netikrumus, už tamsą ir tirštą vidinį rūką, už pagundas ir įvairius išbandymus, už vargus, kuriuos sunku apsakyti, o ypač už tuos, per kuriuos mūsų niekas nesupras, už mirties valandą, už kovos su ja sunkumą, už visą jos kartumą.

Dėkoju Tau, Jėzau, kuris pirmas išgėrei šią karčią taurę, man paduodamas švelnesnę.

Dievo Motinos paėmimas į dangų

Jėzus man pasakė, kad labiau jam patinku, kai mąstau Jo skausmingą kančią ir per šį mąstymą daug šviesos liejasi į mano sielą. Kas nori išmokti tikro nuolankumo, tegu mąsto Jėzaus kančią. ... Jėzau įspausk mano širdyje savo nuolankumą. Myliu Tave, Jėzau, iki beprotybės. Tave išsekintą, tokį, kokį Tave vaizduoja pranašas, tarsi dėl didžiulių sopulių negalėtų Tavyje įžvelgti žmogiškų bruožų... Dieve amžinasis ir neišmatuojamas, ką iš Tavęs padarė meilė...?

Dievo Motinos karūnavimas danguje

O, kaip stipriai mane žeidžia sielos nepasitikėjimas. Tokia siela išpažįsta, kad esu šventas ir teisingas, bet netiki, kad esu gailestingumas, nepasitiki mano gerumu. Ir šėtonai garbina mano teisingumą, bet jie netiki mano gerumu.

Trokštu, kad labiau pažintum mano meilę, kuria mano širdis liepsnoja sieloms, ir tai suprasi mąstydama mano kančią. Šaukis mano gailestingumo nusidėjėliams, trokštu jų išgelbėjimo. Kai sukalbėsi šią maldą už kurį nors nusidėjėlį atgailaujančia ir tikinčia širdimi, duosiu jam atsivertimo malonę. Ši maldelė yra tokia: O kraujau ir vandenie, ištryškęs iš Jėzaus Širdies kaip gailestingumo versmė mums – pasitikiu Tavimi.