Pranešimų archyvas

Dievo Motinos apsireiškimai Medjugorjėje

Pastaba: Duodama interviu ir kalbėdama per viešus pasirodymus, regėtoja Mirjana įspėja žmones, publikuojančius papildomus pranešimų komentarus ir rašančius savo paaiškinimus. Mirjana sako, kad Dievo Motina perduoda savo pranešimus labai paprastais žodžiais ir, kad nereikalingi jokie papildomi komentarai. Kiekvienas žmogus turėtų savaip suprasti pranešimą savo širdyje per maldą.


Trumpa istorija

Hercogovinos mažame kaimelyje Medjugorjė (buv. Jugoslavija) nuo 1981m. birželio 24 d. šeši regintieji po priesaika atkakliai tvirtina, kad kiekvieną dieną regi Dievo Motiną, kurią tose vietovėse dar vadina – Gospa (Ponia). Šie apsireiškimai tebevyksta iki šių dienų.

Pirma diena

1981 m. birželio 24d., apie 18 val., šeši jaunuoliai - Ivanka Ivanković, Mirjana Dragićević, Vicka Ivanković, Ivan Dragićević, Ivan Ivanković ir Milka Pavlović ant Crinica kalno, kelis šimtus metrų aukštyje virš vietos, vadinamos Podbrdo, pamatė jauną moterį su kūdikiu ant rankos, o kita ranka mojo vaikams, kad prieitų arčiau Jos. Išsigandę ir apstulbę jie tą dieną nepriėjo prie Jos, nors neabejojo, kad tai buvo Dievo Motina.

Antra diena

Kitą dieną, 1981m. birželio 25d., tuo pačiu laiku keturi iš šių jaunuolių - Ivanka Ivanković, Mirjana Dragićević, Vicka Ivanković ir Ivan Dragićević susitarę patraukė ten, kur vakar buvo pasirodžiusi Gospa su viltimi vėl Ją pamatyti. Prie jų prisijungė Marija Pavlović ir Jakov Čolo. Taip susiformavo grupelė Medjugorjės vizionierių. Staiga nutvieskė šviesa ir vaikai pamatė Dievo Motiną, taćiau be kūdikio ant rankų. Buvo nenusakomai graži, džiaugsminga ir šypsojosi, rankų judesiais kvietė prisiartinti prie Jos. Vaikai įsidrąsinę priėjo arčiau ir tuoj pat parpuolę ant kelių pradėjo melstis: Tėve mūsų, Sveika, Marija ir Garbė Dievui, o Dievo Motina meldėsi kartu su jais išskyrus maldą "Sveika Marija". Po maldos Ji pradėjo pokalbį su vaikais. Ivanka tuoj pat paklausė apie savo mamą, kuri mirė prieš du mėnesius. Mirjana prašė Gospos parodyti kokį nors regimą ženklą, kad jų nekaltintų melu ar pamišimu, nes jie jau patyrė tokius kaltinimus. Pabaigoje Dievo Motina atsisveikino su jais žodžiais: „Su Dievu, angelai mano“. Dar prieš tai į vaikų klausimą, ar norės ir rytoj jiems apsireikšti Gospa linktelėjo galva.

Vaikai negalėjo nupasakoti to reginio, kurį išgyveno - tai tiesiog buvo neįmanoma.


O antrą dieną nenuėję į susitikimą Milka Pavlović ir Ivan Ivanković daugiau niekada neregėjo Dievo Motinos, nors vėliau dalyvavo regėjimuose su viltimi vėl Ją pamatyti.

Trečia diena

1981m. birželio 26d. vaikai nekantriai laukė tos valandos (apie 18 val.), kada vėl pasirodys jiems Gospa. Jie nuėjo į tą pačią vietą, kad susitiktų su Ja. Vaikai labai džiūgavo, tačiau jų džiaugsmas kiek maišėsi su baime dėl nežinomybės, kuo visa tai baigsis. Nepaisant to, jie jautė, kad kokia tai vidinė jėga traukia prie Gospos.

Einant pakeliui, tris kartus tvykstelėjo šviesa. Tai buvo ženklas jiems ir juos lydintiems žmonėms, kur jų laukia Dievo Motina. Šį kartą Ji apsireiškė kiek aukščiau, negu praeitus kartus. Vienu metu, kuriam tai laikui Ji pradingo, bet, kai vaikai pradėjo melstis, vėl apsireiškė. Ji buvo graži, švytinti, linksma ir šypspjosi.

Dar prieš išeinant iš namų, vyresnių moterų nurodymu, vienas iš vaikus lydinčių žmonių pasiėmė su savimi švęsto vandens, kad vaikai juo apšlakstytų vaiduoklį ir taip apsigintų nuo šėtono žabangų. Kai Gospa pasirodė, Vicka paėmė tą vandenį, pašlakstė Ją ir pasakė: „Jeigu esi Gospa, pasilik su mumis, jeigu ne – pasitrauk nuo mūsų!“. Dievo Motina į tai nusišypsojo ir liko su vaikais. Tada Mirjana paklausė kuo Ji vardu ir Ji atsakė: “Esu Palaimintoji Mergelė Marija“.

Tą pačią dieną, lipant žemyn nuo Podbrdo kalno, Dievo Motina dar kartą pasirodė, bet tik Marijai ir pasakė: „Taika, taika ir tik taika“. Už Jos buvo kryžius. Verkdama Ji du kartus pakartojo: „Taika turi įsivyrauti tarp žmogaus ir Dievo, taipgi ir tarp žmonių“.

Ketvirta diena

1981m. birželio 27d. Dievo Motina pasirodė vaikams tris kartus. Jie klausinėjo įvairių dalykų, o Ji atsakinėjo. Kunigams perdavė pranešimą: „Tegul kunigai tvirtai tiki ir tesaugo žmonijos tikėjimą“. Mirjana ir Jakovas vėl prašė Jos kad paliktų kokį nors ženklą, nes paplito kalbos, esą vaikai yra melagiai ir narkomanai. Į tai Dievo Motina jiems atsakė: „Nieko nebijokite“.

Atsisveikinant vaikai paklausė, ar Ji norėtų vėl ateiti ir rytoj. Dievo Motina pritarimo ženklan linktelėjo galvą. Lipant nuo Podbrdo Mergelė Marija pasirodė dar kartą ir atsisveikino su vaikais žodžiais: „Su Dievu, angelai mano! Eikite ramybėje!“.

Penkta diena

1981m. birželio 28d. jau nuo pat aušros iš visur pradėjo būriuotis minia žmonių. Prieš pietus susirinko apie penkiolika tūkstančių. Tą dieną klebonas kun. Jozo Zovko klausinėjo vaikus apie praėjusių dienų regėjimus.

Dievo Motina vėl pasirodė įprastu laiku. Vaikai meldėsi kartu su Ja, o po to Jai uždavinėjo rupimus klausimus. Pvz. Vicka paklausė: „Mano Gospa, ko Tu iš mūsų tikiesi?“, „Mano Gospa, ko Tu tikiesi iš kunigų?“, o Ji atsakė: „Tegul žmonija meldžiasi ir tvirtai tiki!“, o dėl kunigų atsakė, kad jie tvirtai tikėtų ir stiprintų kitus tikėjime.

Tą dieną Dievo Motina pasirodė dar keletą kartų. Pasitaikius progai, vaikai Jos paklausė, ar Ji negalėtų apsireikšti bažnyčioje, kur visi žmonės galėtų regėti Ją. Dievo Motina atsakė: „Palaiminti, kurie nematė, bet tiki“..

Nors diena buvo tvanki ir daugybė žmonių susirinko su įvairiais klausimais, vaikai jautėsi kaip Rojuje.

Šešta diena

1981m. birželio 29d. vaikai privertinai buvo nuvežė į Mostaro miestą medicininiams tyrimams. Po patikrinimo vaikai buvo pripažinti sveikais. Vyr. gydytoja pareiškė: „Vaikai nėra nenormalūs, bet nenormalus tas, kuris juos čia atvedė“.

Tą dieną žmonių ant kalno buvo daugiau, negu visada. Kai tik vaikai atėjo į įprastą vietą ir pradėjo melstis, Dievo Motina tuoj pat jiems apsireiškė. Tą progą Ji pakvietė visus žmones tikėti: „Tegul žmonės tvirtai tiki ir nieko nebijo!“ Tą pačią dieną, gydytoja, kuri lydėjo vaikus ir stebėjo juos apsireiškimo metu ir paprašė, ar galėtų paliesti Dievo Motiną. Ir kai vaikų padedama palietė Ją, pajuto kažkokius dilgčiojimus. Gydytoja, būdama netikinti, vėliau pripažino: „Čia iš ties yra kažkas neįprasto“.

Tą pačią dieną Dievo Motina stebuklingai išgydė vaiką – Danielį Šetko, kurį atsinešė tėvai, prašydami jo išgijimo. Dievo Motina tai pažadėjo, bet su sąlyga, kad tėvai melstųsi, pasninkautų ir giliai tikėtų. Mažylis pasveiko.

Septinta diena

1981m. birželio 30d. dvi merginos pasiūlė vaikams išvykti automobiliu į kelionę, bet iš tiesų norėjo juos išvežti kuo toliau nuo apsireiškimų vietos ir užlaikyti, kol ateis Dievo Motinos apsireiškimo valanda. Tuo tarpu, nors vaikai ir buvo toli nuo Podbrdo kalno, įprastu apsireiškimų metu, per vidinį balsą Gospa pareikalavo, kad šie išliptų iš automobilio. Vaikai išlipo ir pradėjo melstis. Dievo Motina priartėjo nuo Podbrdo kalno, esančio virš kilometro atstumu į susitikimą su jais ir kartu su jais meldėsi septynis kartus Tėve mūsų. Taigi, merginų klasta nepavyko.

Netrukus po to policija pradėjo drausti lankyti apsireiškimų vietas ant Podbrdo kalno. Pirmiausiai, buvo uždrausta ten eiti vaikams, o po to ir visiems žmonėms. Dievo Motina vis tiek jiems apsireikšdavo slaptose vietose, jų namuose ar laukuose. Vaikai vėl tapo drąsūs, atvirai kalbėjo su Dievo Motina ir mielai klausėsi Jos patarimų, priminimų bei nurodymų. Ir visa tai tęsėsi iki 1982 metų sausio 15d.

Tuo tarpu klebonas pradėjo raginti piligrimus eiti į bažnyčią, dalyvauti Rožinio maldoje ir dalyvauti šv. Mišiose. Vaikai taip pat ateidavo ir kalbėdavo Rožinį. Čia jiems keletą kartų apsireiškė Dievo Motina. Tuometis klebonas, kun. Jozo Zovko, kartą, kai buvo kalbamas Rožinis, pamatė Mergelę Mariją ir tuo metu, nutraukęs Rožinio maldą, spontaniškai pradėjo giedoti: „Graži esi, graži, Mergele Marija“. Visa bažnyčia pastebėjo, kad su juo darosi kažkas neįprasto. Vėliau jis pats patikino, kad tuo metu regėjo Dievo Motiną. Jis, kuris iki šio momento buvo ne tik skeptiškas, bet ir priešinosi apsireiškimų viešinimui, tapo pats jų užtarėju ir rėmėju, ką galutinai kun. Jozo Zovko įrodė būdamas įkalintas kalėjime.

Nuo 1982 m. sausio 15d. vaikai regi Dievo Motiną vienoje patalpoje, esančioje šalia parapijos bažnyčios. Atsižvelgiant į pastovius sunkumus ir pavojus vaikams šias patalpas parūpino pats klebonas, prieš tai per regėtojus gavus Mergelės Marijos pritarimą.

Visą tą laiką, nuo pat apsireiškimų pradžios, tik penkias dienas vaikai neregėjo Dievo Motinos.

Švč. Mergelė Marija nesirodydavo nuolat toje pačioje vietoje ir ne visada apsireikšdavo visiems regintiesiems vienu metu. Jos apsireiškimai trukdavo kartais kelias minutes, o kartais iki vienos valandos. Dievo Motina ne visada apsireikšdavo, kai to norėdavo ir prašydavo vaikai. Kartais visai nepasirodydavo. Kartais vaikai melsdavosi ir laukdavo, tačiau tuo metu Dievo Motina nepasirodydavo, o tik vėliau, netikėtai ir neperspėjusi. Kartais pasirodydavo greičiau, negu kad vaikai spėdavo apie tai pamąstyti. Jeigu iš anksto nepranešdavo kur ir kokiu laiku pasirodys, niekas negalėjo numatyti ar Ji apsireikš ir kada. Yra atvejų, kai apsireikšdavo ne tik išrinktiesiems regintiesiems, bet ir kitiems žmonėms, skirtingų išsilavinimų, amžiaus, rasės ir profesijos.

Visa tai rodo, kad apsireiškimai nepriklauso nuo žmonių valios ar noro, laiko ar vietos, ar reginčiųjų ir susirinkusių žmonių maldos, bet vien tik nuo valios Tos, Kuri apsireiškia.

1981m. birželio mėn. 28 ar 29 d. regintiesiems paklausus kaip reikia melstis, Dievo Motina atsakė: „Ir toliau kalbėkite 7 Tėve mūsų, 7 Sveika, Marija, 7 Garbė Dievui ir 1 Tikiu.

Praėjus dviems mėnesiams po pirmo apsireiškimo regintieji paklausė, koks pasninkas būtų geriausias? Švenčiausioji Motina atsakė: „Pasninkas su duona ir vandeniu“.

1981m. rugpjūčio mėn. 7d. Dievo Motina nurodė vaikams ateiti ant apsireiškimo kalno 2 val. nakties ir ten prašė atgailauti už nusidėjėlius. Ji pažadėjo šioje vietoje palikti ypatingą ženklą, neišnykstantį ir matomą visiems žmonėms, kuris bus paskutinė pagalba tikėjimui sužadinti. Rugsėjo gale Ji pasakė šio ženklo pasirodymo datą, tačiau kol kas tai lieka paslaptyje.

1981 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje Dievo Motina pasakė: „Esu Taikos Karalienė“. Taip pat pasakė, jog trokšta, kad birželio 25d. būtų švenčiama kaip Taikos Karalienės diena.

1981m. spalio mėnesį Dievo Motina atsakė į tris klausimus, kuriuos vaikai Jai uždavė vieno kunigo iš Mostaro prašymu:

- dėl Lenkijos: „Netrukus ten kils dideli konfliktai, bet laimės teisieji“.

-dėl Vakarų ir Rytų šalių: „Rusija yra šalis, kur Dievas bus labiausiai pagarbintas. Vakarai vysto civilizaciją, bet be Dievo, tarsi jie būtų patys savęs kūrėjai.“ Tai, ką vėliau pridūrė dėl Vakarų šalių, yra paslaptis.

1981m. gruodžio 8 d. Nekalto Prasidėjimo šventėje regintieji pamatė Mariją klūpančią ir maldaujančią: „Sūnau Mieliausias, prašau Tavęs, atleisk pasauliui sunkias nuodėmes, kuriomis Tave skaudina“.

1982m. liepos 21d. regintieji išgirdo: „Pasninkas ir malda gali sustabdyti net karą“.

1982m. rugpjūčio 6 d. Švenčiausioji Mergelė nurodė eiti išpažinties kas mėnesį.

1983 metų pavasarį Ji pasakė: „Paskubėkite atsiversti. Nelaukite išpranašauto ženklo. Netikintiesiems bus per vėlu atsiversti. Jūs, kurie tikite, atsiverskite ir stiprinkite savo tikėjimą“.

1983.04.20. vienas iš vaikų pamatė Švenčiausiąją Mergelę verkiančią dėl nusidėjėlių: „Norėčiau juos atversti, bet jie nenori. Melskitės, melskitės už juos. Nelaukite... Reikia jūsų maldų ir jūsų atgailos“.

1983.04.26. „Vieninteliai žodžiai, kuriuos noriu tarti, tai viso pasaulio atsivertimas. Sakau tai jums, kad pakartotumėte visiems. Prašau tik atsivertimo (...) Tai mano troškimas: atsiverskite (...). Atsisakykite visko. Tai ateina kartu su atsivertimu. Iki pasimatymo ir tegul taika būna su jumis“.

1983 m. birželio ir liepos mėnesį svarbius tekstus perdavė Jelena Vasilij, kuri nepriklauso pirmai 6 vizionierių grupei. Ji nuo 1982 metų gruodžio vidumi girdi Švenčiausios Mergelės balsą:

1983.06.16.: „Atėjau pasakyti pasauliui: Dievas yra Tiesa. Jis yra. Jame yra tikroji laimė ir gyvenimo pilnatvė. Atėjau čia kaip Taikos Karalienė pasakyti pasauliui, kad taika yra būtina pasaulio išgelbėjimui. Dieve yra tikrasis džiaugsmas iš kurio sklinda tikroji taika ir ramybė“.

1983.06.22. „Mylėkite savo neprietelius, melskitės ir laiminkite juos“.

1983.06.26. „Pasitikėti visiškai Dievu, išsižadėti nežabotų geidulių. Atmesti baimę ir atsiduoti. Tie kurie sugebės pilnai atsiduoti Dievui, jau nepatirs nei kliūčių nei baimės“.

1983.06.28. „Melskitės tris valandas kasdien... Per mažai meldžiatės, melskitės mažiausiai pusę valandos ryte ir vakare. Paaukokite penkias minutes Švenčiausiajai Širdžiai...“

1983.07.04. „Pradėjote melstis tris valandas, bet dairotės į laikrodį, rūpinatės darbais. Rūpinkitės tiktai tuo, kas yra iš ties svarbiausia. Leiskite Šventajai Dvasiai padėti gilintis į save pačius. Tada darbas jums seksis. Neskubėkite, leiskite būti vedami ir pamatysite, kad viskas baigsis gerai.“

1983.07.26. „Būkite atidūs. Šis laikas jums yra pavojingas. Šėtonas stengsis išvesti jus iš šio kelio. Tie, kurie atsiduoda Dievui, taps puolimų taikiniu.“

1983.08.02. „Pasiaukokite Nekalčiausiajai Širdžiai. Atsiduokite visiškai ir jus saugosiu. Melsiuosi į Šventąją Dvasią. Melskitės ir jūs į Ją.“

1983.08.15. „Šėtonas yra pamišęs iš įsiutimo ant tų, kurie pasninkauja ir atsiverčia...“

1983.10.20. „Tegul visos šeimos pasišvenčia Švenčiausiajai Širdžiai kasdieną. Būsiu labai laiminga, jeigu visa šeima rinksis kasdieną rytais pusvalandinei maldai“.

1983.11.21. „Melskitės į Šventąją Dvasią, kad nusileistų, tai svarbu. Kada Ją turi, turi viską. Žmonės klysta, kada ko nors prašydami kreipiasi tik į šventuosius.“

Kada buvo sakoma, kad paslaptys, patikėtos regintiesiems yra apie bausmes ir katastrofas, kurių nesigaus išvengti, o tik sušvelninti, Jelena pasiteiravo Švenčiausios Mergelės šia tema. Jai buvo atsakyta: „Tai kyla iš netikrų pranašų. Jie sako: „Tą dieną bus katastrofa“. Aš visada sakiau: „Bausmė ateis, jeigu pasaulis neatsivers. Kvieskite žmones atsiversti, viskas priklauso nuo jūsų atsivertimo“.

(medžiaga yra paruošta remiantis R.Laurentin ir L.Rupčič knyga „La Vierge apparait-elle ? Medjugorje?", Paris 1984. vertimas Elžbieta Jogałła)

Pradžioje Dievo Motina perdavinėjo pranešimus tik regėtojams, o per juos visiems tikintiesiems. Pradedant nuo 1984 m. kovo 01 d., kiekvieną ketvirtadienį Švenčiausioji Mergelė Marija skirdavo pranešimus Medjugorjės parapijos bendruomenei, o per ją ir visam pasauliui. Remiantis Dievo Motinos pasakytais žodžiais – kadangi išsipildė kai kurie Viešpaties numatyti planai, nuo 1987 metų sausio 25 d. Ji pasauliui perduos pranešimus kartą per mėnesį, 25d. Tai tęsiasi iki šiol.

2024 2023 2022 2021 2020 2019 2018 2017 2016 2015 2014 2013 2012 2011 2010 2009 2008 2007 2006 2005 2004 2003 2002 2001 2000 1999 1998 1997 1996 1995 1994 1993 1992 1991 1990 1989 1988 1987 1986 1985 1984 .... .... ....




1981 m. birželio 24 d. Medjugorje (Bosnijoje) šešiems vaikams pirmą kartą apsireiškė Dievo Motina pasivadinusi Taikos Karaliene. Nuo tos dienos Viešpaties Motina apsireiškia kiekvieną dieną ir kartą per mėnesį siunčia savo prašymą visai žmonijai. Pagrindinis Dievo Motinos tikslas yra padėti mums atsiversti bei išgelbėti žmoniją nuo pražūties. Ji prašo:

Brangūs vaikai,
Aš kviečiu kiekvieną iš Jūsų atsiversti.
Atėjo Jūsų laikas! Be Jūsų Dievas negali įgyvendinti savo planų.
Tad, brangieji, melskitės ir diena
iš dienos per maldą vis labiau
artėsite prie Dievo.

DUODU JUMS GINKLĄ
PRIEŠ GALIJOTĄ

TAI YRA 5 MANO AKMENYS:

  • ROŽINIS - MELSTIS ŠIRDIMI
  • EUCHARISTIJA
  • ŠVENTASIS RAŠTAS
  • PASNINKAS (DUONA IR VANDUO) - KIEKVIENĄ TREČIADIENĮ IR PENKTADIENĮ
  • IŠPAŽINTIS - KARTĄ PER MĖNESĮ